aimatninkas

áimatninkas, -ė smob. (1) J kas aimatojasi, išdykėlis, aimata: Neduok Dieve tokių vaikų áimatninkų; prisidirbo šaudyklių, ir nežinai, ką gali pasidaryti! Krt. Veizėk, kokia áimatninkė esanti, kad į pirtį eiti nebijanti, o į daržinę – bijanti Krt.